Kaip skaičiuojame

Juosta

Po kiekvienu rodikliu — linija nuo 0 iki 100: adreso vieta tarp visų Vilniaus adresų. Brūkšnys — miesto mediana: paprastai ties 50, bet kai didelė miesto dalis turi tą pačią reikšmę (62 % adresų per 300 m neturi nė vieno eismo įvykio), brūkšnys stovi ten, kur ta reikšmė rikiuojasi, o toks adresas gauna ne juostą, o sakinį „tiek pat kiek 62 % adresų“. Juosta eina nuo brūkšnio iki šio adreso: kairėn — blogiau nei mediana, dešinėn — geriau. Kuo ilgesnė, tuo labiau neįprasta. Spalva atsiranda tik tada, kai adresas nutolęs nuo brūkšnio bent 15 punktų. Kai daug adresų turi tą pačią reikšmę (0 eismo įvykių, 0 tiesioginių maršrutų), vieta skaičiuojama palankiai: „geriau nei 87 %“ tada reiškia „ne blogiau nei 87 % adresų“ — lygiųjų neskaičiuojame kaip pralenktų.

Silpna vieta, gerai ir „nei gerai, nei blogai“

Kiekvienas klausimas gauna tašką. Raudonas — silpna vieta: pagrindinis klausimo rodiklis yra tarp 35 % prasčiausių Vilniaus adresų (pvz., prašymų vienai mokyklos vietai, triukšmas, eismo įvykiai, šildymo suvartojimas); saugumas raudonas tada, kai nusikalstamumo lygis absoliučia skale padidėjęs ar aukštas (virš 15 veikų per 1 000 gyventojų ir darbo vietų). Žalias — gerai: pagrindinis rodiklis tarp 35 % geriausių, ir jam neprieštarauja kiti tos pačios temos rodikliai: mokykla ir darželis žali tik tada, kai eilės rodiklis žinomas (mokyklai — prašymų vienai vietai) ir kelias pėsčiomis iki jų ne ilgesnis už Vilniaus adresų medianą; šildymas su oficialiu reitingu „bloga“ ar „labai bloga“ žaliu nebūna; eismo saugumas vaikams žalias tik tada, kai nei eismo įvykių, nei sužeistųjų skaičius nėra tarp 35 % prasčiausių. Saugumas žalias, kai nusikalstamumas ne didesnis už Vilniaus adresų medianą, absoliučia skale žemas ir namo gardelėje veikų sparčiai nedaugėja — sakinys ir taškas tada sutaria, o juosta, rodanti tik vietą tarp adresų, gali būti ir pilka. Pilkas — nei gerai, nei blogai. Tuščias žiedas — klausimas be krypties (kaina, statybos, gyventojai): informacija, ne vertinimas. „Ar yra priežasčių atsisakyti?“ išvardija visas silpnas vietas.

Dvi atskaitos: Vilniaus adresų mediana ir tipinis vilnietis

Adreso ataskaitoje lyginame su Vilniaus adresų mediana: pusė visų 82 333 adresų turi daugiau, pusė mažiau. Adresų daug ir sodų bendrijose, pakraščiuose, kur gyvena mažai žmonių, todėl adresų mediana dažnai „prastesnė“, nei patirtų tipinis gyventojas: į centrą viešuoju transportu adresų mediana — apie 59 min., o pusei vilniečių kelionė trumpesnė nei 38 min.; iki priskirtos mokyklos pėsčiomis — atitinkamai 2,59 km ir 860 m.

Puslapiuose Pirkėjams, Nuomininkams, Šeimoms ir rajonų puslapiuose lyginame tipinį gyventoją su tipiniu vilniečiu: kiekvienas adresas sveriamas jame deklaruotų gyventojų skaičiumi (1 ha gardelės), o „geriau“ reiškia, kad tipinis rajono gyventojas gyvena geriau nei bent 65 % vilniečių. Rajono puslapyje prie kiekvienos eilutės parašyta, su kuo ji lyginama: triukšmas, nusikalstamumas, eilė į darželį, kaina ir statybos — su tipiniu vilniečiu, kiti klausimai (jiems gyventojų svorių neturime) — su Vilniaus adresų mediana.

Trys išimtys

Be krypties. Kaina, statybos leidimai, gyventojų amžius — tai ne „geriau“ ar „blogiau“. Tokie rodikliai gauna tuščią žiedą: kur adresas yra, be vertinimo.

Skaičiai be juostos. Nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų skaičius centre didelis todėl, kad ten daug žmonių — ne todėl, kad ten netvarka. Tokius skaičius rodome, bet nerikiuojame; vertiname santykinį rodiklį — veikas 1 000 gyventojų ir darbo vietų per 500 m.

Saugumas — ir žodžiais absoliučia skale. Juosta, kaip ir visur, rodo vietą tarp Vilniaus adresų, o lygį pasakome žodžiais pagal fiksuotą skalę (veikos per metus 500 m spinduliu, per 1 000 gyventojų ir darbo vietų, ‰): iki 8 — žemas, 8–15 — vidutinis, 15–25 — padidėjęs, virš 25 — aukštas. Vilniaus adresų mediana — 5,6. Kur 500 m spinduliu gyvena mažiau nei 300 žmonių, santykinio rodiklio neskaičiuojame ir rodome tik veikų skaičius; rajonų puslapiuose rajonas vertinamas tik tada, kai rodiklis žinomas bent pusei jo adresų (ir ne mažiau nei 10), kitaip rašome „per mažai duomenų“.

Mediana ir „žinoma X % adresų“

Mediana — reikšmė, kurią pusė Vilniaus adresų viršija, pusė ne. Kai rodiklis žinomas tik daliai adresų (šildymo rodikliai — 6,8 %, energinė klasė — 1,3 %), tai pasakome prie kiekvieno fakto, o vieta skaičiuojama tik tarp adresų su duomenimis. Kai registruose reikšmės nėra, tai nėra nei nulis, nei įvertinimas — rodome „nenurodyta“ ir kiek adresų ją turi.

Atstumai ir laikas

Atstumai — tiesia linija nuo adreso taško, jei šalia neparašyta „pėsčiomis“; pėsčiųjų laikas tiesia linija — 80 m per minutę, be perėjų ir kliūčių, todėl tikras kelias paprastai ilgesnis. Iki 10 km rašome 10 m tikslumu (1,33 km), toliau — 100 m (12,1 km). Triukšmas — strateginio triukšmo žemėlapio 5 dB juosta prie pastato fasado, paros rodiklis Ldvn (dar rodomi vakaro ir nakties); kiemo pusėje gali būti 10–15 dB tyliau.

Pėsčiomis — kelias iki priskirtos mokyklos, gimnazijos ir artimiausio savivaldybės darželio: pėsčiųjų takais ir gatvėmis (OpenStreetMap), ne tiesia linija.

Kelionės laikas (į centrą ir į jūsų nurodytą darbovietę) skaičiuojamas 400 m langeliams, darbo dienos rytą. Viešasis transportas — pagal tvarkaraštį (GTFS): ėjimas iki stotelės, laukimas, iki keturių persėdimų; imama mediana išvykstant kas 5 min. nuo 7.40 iki 8.10. Dviratis — 15 km/h gatvėmis ir takais. Automobilis — laisvo eismo greitis pagal gatvės tipą × 1,35 rytinio piko metu ir 4 min. parkuotis; tikrų spūsčių duomenų neturime. „Paskutinis kelias namo“ — vėliausias išvykimas iš centro (Katedros aikštės) tarp 21 ir 3 val., kai namo dar grįžtama viešuoju transportu per pusantros valandos.

Šaltiniai

Kiekvienas faktas puslapyje turi nuorodą „Šaltinis ir pastabos“ į konkretų rinkinį; ataskaitos apačioje — kada rinkinys paimtas.

• Vilniaus miesto savivaldybė. Adresų taškai; pastatų administravimas, daugiabučių šildymo rodikliai (2025–2026 m. sezonas) ir renovacija; mokyklų aptarnaujamos teritorijos, talpa ir savivaldybės sluoksnio laukas „laukia“ (duomenų data nenurodyta); darželių įstaigos ir laukiantys prašymai (2026–2027 ir 2027–2028 m. m.); strateginis triukšmo žemėlapis; įskaitiniai eismo įvykiai 2023–2025 m. ir juodosios dėmės; statybos leidimai ir detalieji planai; bendrasis planas (2021); adresai kultūros paveldo teritorijose; kolektyvinės apsaugos statiniai (priedangos); želdynai, žaidimų aikštelės, pavojingi objektai; parkavimo zonos, gyventojų leidimų teritorijos ir „Park and Ride“ aikštelės.
• Registrų centras. Nekilnojamojo turto verčių zonos ir masinis vertinimas (butų, namų, komercinių patalpų vidutinės vertės už m², 2026-05-01), zonų sandorių vidurkiai.
• Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Mokinių registras: mokinių ir pirmokų skaičius kiekvienoje mokykloje, gimnazijų mokinių skaičių kaita per penkerius mokslo metus.
• Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM (IRD). Nusikalstamos veikos (2025 m., palyginti su 2022–2024 m.) ir administraciniai nusižengimai 250 m gardelėmis.
• Valstybės duomenų agentūra (VDA). 2021 m. gyventojų surašymas 250 m gardelėmis; NT registro gyvenamieji pastatai (statybos metai, plotas, šilumos poreikio modelio prognozė); butų pirkimo sandoriai 1 km gardelėse (2024 m. ir kaita per 5 metus); veikiantys ūkio subjektai 2025; licencijuotos gydymo įstaigos; vaistinių tinklai (2022); potencialūs taršos židiniai.
• Susisiekimo paslaugos. Viešojo transporto tvarkaraščiai (GTFS, stops.lt) — stotelės, maršrutai, kelionės laikas, paskutinis kelias namo; gyventojų tankumas 1 ha gardelėmis (2023).
• Infostatyba. Nauji daugiabučiai: pritarti projektiniai pasiūlymai, statybą leidžiantys dokumentai ir pranešimai apie statybos pradžią (per VDA; atviras rinkinys baigiasi 2024 m. lapkritį).
• OpenStreetMap bendraautoriai. Parduotuvės, kavinės, sporto salės ir kitos kasdienės vietos, pėsčiųjų takų ir gatvių tinklas (ODbL licencija, openstreetmap.org/copyright). OpenStreetMap naudojame tik tam, kas yra šalia — vertinimus neša oficialūs registrai.
• OpenFreeMap ir OpenMapTiles. Žemėlapio pagrindas (OpenStreetMap duomenimis sukurtos vektorinės plytelės).